Kodėl susituokę vairuotojai dažniau apsidraudžia KASKO? Tyrimo rezultatai

Parengė edrauda.lt komanda · Paskelbta 2026-10-30 · 5 min. skaitymo

Šeiminė padėtis lemia ne tik tai, kas sėda prie vairo savaitgalio kelionėje. Ji, pasirodo, susijusi ir su tuo, kaip vairuotojai pasiruošę netikėtai remonto sąskaitai. „Edrauda.lt“ užsakymu atlikta Lietuvos vairuotojų apklausa parodė, kad 57,0 proc. susituokusių vairuotojų remontą po eismo įvykio pirmiausia dengtų KASKO draudimu arba galėtų jam skirti daugiau nei 1 000 eurų. Tarp nevedusių tokių – 41,6 proc., tarp gyvenančių kartu su partneriu – 42,9 proc. Apie tyrimo rezultatus rašė ir portalas 15min.lt.

Ar susituokę vairuotojai geriau pasiruošę netikėtam remontui?

Taip. Tarp susituokusių vairuotojų pasiruošusiųjų netikėtai remonto sąskaitai yra gerokai daugiau nei tarp nevedusių ar gyvenančių kartu be santuokos.

Apklausoje vairuotojų klausta, kuo jie pirmiausia dengtų remontą po eismo įvykio ir kokią sumą galėtų jam skirti nesukeldami sau rimtų finansinių sunkumų. Pasiruošusiais laikyti tie, kurie remontą dengtų KASKO draudimu arba galėtų jam skirti daugiau nei 1 000 eurų.

Skirtumas yra statistiškai reikšmingas ir išlieka net įvertinus vairuotojų amžių, pajamas ir lytį. Kitaip tariant, susituokusieji nėra tiesiog vyresni ar labiau pasiturintys – skirtumas lieka ir lyginant panašaus amžiaus bei pajamų vairuotojus.

Ar skirtumą lemia didesnės pajamos?

Tik iš dalies. Santaupų skirtumas tarp grupių nedidelis – daug didesnis skirtumas yra KASKO draudime.

Daugiau nei 1 000 eurų remontui galėtų skirti 32,5 proc. susituokusių ir 26,5 proc. kitų vairuotojų. O štai KASKO draudimu remontą pirmiausia dengtų beveik dvigubai daugiau susituokusiųjų:

Vadinasi, susituokusieji nuo kitų skiriasi ne tiek turimais pinigais, kiek tuo, kad apsaugą nuo didelės sąskaitos pasirenka iš anksto.

Pasak jos, bendrai valdomas šeimos biudžetas ir bendra finansinė atsakomybė gali paskatinti iš anksto aptarti, iš kur būtų imami pinigai, jei prireiktų netikėtos sumos.

Kodėl bendras biudžetas skatina pasirūpinti apsauga?

Kai biudžetas bendras, netikėta remonto sąskaita tampa abiejų partnerių rūpesčiu ir paliečia bendrus šeimos planus.

Tyrimą komentavusi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė, Strateginės rinkodaros programos vadovė dr. Lineta Ramonienė išskiria kelias priežastis, kodėl poroms gali būti lengviau iš anksto pasirūpinti apsauga:

• ✓Bendri planai. Kelių tūkstančių eurų remontas gali „suvalgyti“ būstui kaupiamas santaupas, nukelti atostogas ar apriboti kitas šeimos išlaidas. Tada kalbama nebe apie vieno žmogaus automobilį, o apie abiejų planus.
• ✓Poreikis pagrįsti išlaidas. Kai pinigai bendri, sprendimą ką nors pirkti dažniau tenka paaiškinti partneriui. Vartotojų elgsenos tyrimai rodo, kad mokant iš bendros sąskaitos dažniau renkamasi praktiškus pirkinius – o draudimo naudą lengva susieti su bendru tikslu.
• ✓Automobilis – visos šeimos. Jei juo vežami vaikai, važiuojama į darbą ar rūpinamasi artimaisiais, avarija sujaukia kelių žmonių dienotvarkę ir atneša papildomų transporto išlaidų.

Panašias tendencijas rodo ir tarptautiniai tyrimai. Susituokusios poros pinigus sujungia gerokai dažniau: 2020–2021 m. JAV duomenimis, visus pinigus sujungia 66 proc. susituokusių ir 23 proc. kartu gyvenančių porų. Porų finansų tyrimai bendras sąskaitas sieja su labiau suderintais finansiniais tikslais ir didesniu skaidrumu, nors tiesiogiai netikrino, ar tai skatina rinktis KASKO draudimą.

Ar susituokę žmonės tiesiog atsakingiau tvarko finansus?

Nebūtinai. Bendro biudžeto paaiškinimas yra tyrimais paremta hipotezė, o ne įrodyta priežastis.

Dr. L. Ramonienė pabrėžia, kad būtų per paprasta šiuos rezultatus aiškinti vien santuoka. Skirtumui įtakos gali turėti ir automobilio vertė, jo įsigijimo būdas, vaikai, sukauptas turtas ar santykių trukmė – šie veiksniai gali išlikti svarbūs net įvertinus amžių ir pajamas.

Ką iš šio tyrimo gali pasimokyti kiekvienas vairuotojas?

Iš anksto nuspręsti, iš kokių pinigų būtų padengta netikėta remonto sąskaita – nepriklausomai nuo šeiminės padėties.

Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas vis dar nėra aukštas: Lietuvos bankų asociacijos 2025 m. tyrimo duomenimis, finansinio raštingumo indekso vidurkis siekia 46 balus, o netekę pagrindinio pajamų šaltinio pragyvenimo išlaidas pusę metų ar ilgiau galėtų padengti tik 34 proc. gyventojų. Ankstesnio „Edrauda.lt“ užsakymu atlikto tyrimo duomenys taip pat rodė, kad beveik 6 iš 10 vairuotojų negalėtų skirti daugiau nei 1 000 eurų remontui be rimtų finansinių sunkumų.

Toks susitarimas įmanomas ir turint atskiras sąskaitas. Svarbiausia, kad finansinė rizika būtų aptarta iš anksto, o pasirengimas jai atitiktų realias galimybes.

Kas ir kada atliko šį tyrimą?

Apklausą „Edrauda.lt“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Nortsat“ 2026 m. rugsėjo mėnesį. Tyrimo rezultatus taip pat paskelbė portalas 15min.lt.