Skaitmeninis pasyvumas tuština gyventojų kišenes

Remiantis „Edrauda.lt“ platformos duomenimis, pusė visų klientų neatlieka aktyvaus pasiūlymų palyginimo prieš priimdami sprendimą pirkti draudimo paslaugas, o vidutinis kainos skirtumas tarp skirtingų pasiūlymų gali siekti iki 178 procentų. 

Rima Kazlauskaitė, skaitmeninės draudimo platformos „Edrauda.lt“ atstovė, sako, kad finansinių paslaugų sektorius yra viena sričių, kur skaitmeninis aktyvumas tiesiogiai susijęs su išlaidų dydžiu. Pagal Lietuvos banko duomenis, vien transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo rinka Lietuvoje sudaro apie 350 mln. eurų per metus. Net kelių procentų kainų skirtumai tokio masto rinkoje reiškia milijonines sumas.

R.Kazlauskaitė pabrėžia, kad šiandien skaitmeninė atskirtis reiškia ne tik prieigos prie interneto stoką, bet ir ribotą gebėjimą ekonomiškai racionaliai naudotis skaitmeninėmis paslaugomis – lyginti kainas, analizuoti alternatyvas, priimti informuotus sprendimus.

„Be skaitmeninės atskirties šiandien dažnai pasireiškia kita tendencija - skaitmeninis pasyvumas. Žmonės turi internetą, tačiau ne visi aktyviai lygina pasiūlymus ar ieško geresnių sąlygų. Tai reiškia, kad rinkoje atsiranda vadinamoji pasyvumo kaina – papildomos išlaidos, kurių būtų galima išvengti“, – sako R.Kazlauskaitė. 

„Matome, kad dalis vartotojų renkasi sprendimus iš inercijos – pratęsia ankstesnes sutartis ar pasirenka pirmą pasiūlymą. Skaitmeninis aktyvumas šiuo atveju tampa ne technologiniu, o finansiniu klausimu“, – teigia R. Kazlauskaitė.

Pasak ekspertų, skaitmeninė transformacija savaime nesumažina nelygybės. Be interneto ir pakankamų skaitmeninių įgūdžių dar būtinas ir įprotis naudotis skaitmeninėmis paslaugomis.  Jei šio įpročio nauji vartotojai neišsiugdo, rinkoje atsiranda naujo tipo ekonominė atskirtis – tarp aktyviai rinkoje dalyvaujančių ir pasyvių vartotojų.

Skaitmeninė atskirtis vis dar dažnai suvokiama kaip technologinė ar socialinė problema. Tačiau vis dažniau ji įvardijama kaip ekonominis reiškinys, turintis tiesioginį poveikį gyventojų finansinei padėčiai.

Pagal „Eurostat“ duomenis, apie 42 proc. Europos Sąjungos gyventojų neturi bent bazinių skaitmeninių įgūdžių. Nors interneto skvarba ES viršija 90 proc., gebėjimas naudotis skaitmeninėmis paslaugomis išlieka netolygus.

Lietuvoje internetu naudojasi apie 89 proc. 16 - 74 metų gyventojų, tačiau 65 - 74 metų grupėje šis rodiklis yra gerokai mažesnis – apie du trečdaliai, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Skirtumai išlieka ir tarp miestų bei kaimo vietovių.

Tad skaitmeninis raštingumas ir aktyvumas šiandien tampa ne tik švietimo ar technologijų, bet ir asmeninių finansų klausimu.

SKAIČIUOTI TRANSPORTO DRAUDIMO KAINĄ