Iš šiltojo metų laikotarpio po truputį pereiname į žiemos sezoną. Trumpesnės dienos, prastesnis matomumas, kintančios oro sąlygos ir kelio danga - tai tik keli veiksniai, į kuriuos turi atsižvelgti kiekvienas vairuotojas.

Dėl temperatūrų svyravimų rudenį gerokai dažniau susidaro rūkas. Rūko metu toliau esantys objektai praranda kontrastą ir spalvų ryškumą, todėl sumažėja gebėjimas laiku pastebėti priešais esančias kliūtis. Tyrimai rodo, kad tokiomis sąlygomis žmogus geba įžiūrėti mažiau nei 30 metrų atstumu, o tai stipriai sulėtina vairuotojo reakcijos laiką. Padėtį dar labiau sunkina tai, kad tokiomis sąlygomis negelbėja net ilgosios šviesos - šviesa atsimuša į rūko lašelius ir akina vairuotoją. Be to, ūkanotu laiku transporto dalyviai yra linkę sumažinti greitį, kas padidina spūsčių tikimybę, o važiuojantys įprastu greičiu turi atlikti daugiau lenkimo manevrų ir staigių stabdymų.

Spalis ir lapkritis įprastai laikomi šlapiausiais mėnesiais. Tai lemia ne tiek didesnis kritulių kiekis nei vasarą, kiek intensyvesnis lietus ir vėsesni orai. Tokios sąlygos neleidžia drėgmei greitai išgaruoti, todėl danga išlieka šlapia ilgesnį laiką. Lietus vairuotojams blogina matomumą - lietaus lašai ant stiklų, nuo aplinkinių automobilių kylantys purslai trukdo matyti kelią. Ant šlapios dangos važiuojant didesniu greičiu padangos gali prarasti kontaktą su paviršiumi, todėl didėja akvaplaningo rizika, o automobilis gali tapti nevaldomas. Lyginant su sausa danga, šlapiose atkarpose stabdymo kelias gali pailgėti net iki dviejų kartų.

Šis metų laikas ūkininkams yra pats darbymetis, todėl keliuose dažniau sutinkama traktorių bei kombainų. Ši technika ne tik juda lėčiau ir sudaro spūstis, bet ir iš laukų prineša purvo, kuris prastina padangų sukibimą su kelio danga.

Rudenį keliuose pavojų kelia ne tik ūkininkų technika, bet ir kiti netikėti eismo dalyviai. Dažnai pasitaiko pėsčiųjų, kurie tamsoje vaikšto tamsiais drabužiais, nesegi atšvaitų, nenaudoja žibintuvėlių. Statistika rodo, kad atšvaitą turintį žmogų galima pamatyti 150 metrų atstumu, tuo tarpu be jo - vos 20-30 metrų.

Prie šių pėsčiųjų prisideda ir dviratininkai bei paspirtukų vairuotojai. Dalis jų važiuoja šlapiais, purvu ar lapais padengtais kelkraščiais, taip pat be jokių šviesą atspindinčių priemonių. Kadangi jų greitis kiek didesnis, galima tikėtis ir netikėtų manevrų.

Ką daryti vairuotojams? Patartina važiuoti lėčiau ir tolygiai, laikytis saugaus atstumo, pasirūpinti valytuvais bei langų skysčiu, būti pasiruošus netikėtiems eismo dalyviams ir tinkamai parengti savo transporto priemonę. Taip pat prieš prasidedant drėgnajam sezonui verta apsvarstyti KASKO draudimą. Jei pateksite į eismo įvykį, draudimo kompanija padės amortizuoti finansinius nuostolius.

KASKO DRAUDIMAS