Verslo Žinios. Prekyba. Atveriami interneto vartai

0

Dalis didžiųjų Lietuvos bankų yra nusiteikę leisti internete atsiskaityti debetinėmis kortelėmis, jos sudaro apie 87% visų šalyje išduotų kortelių. Po grynųjų Lietuvos elektroninėse parduotuvėse populiariausias atsiskaitymo būdas yra elektroninės bankininkystės įskiepiai, o korteles priimti gali dar nedaugelis interneto prekeivių. Savo ruožtu užsienio elektroninėse parduotuvėse pirkti norintys vartotojai paprastai už prekes moka brangesnėmis kredito kortelėmis arba ieško jų turinčių draugų.
Vis dėlto padėtis pamažu keičiasi – pirmasis šį pavasarį galimybę atsiskaityti internete visomis savo debeto kortelėmis suteikė „Danske Bank“ Lietuvos filialas, o prieš mėnesį – AB Ūkio bankas. „Maestro“ korteles „atrakino“ ir AB DnB NORD bankas. Negana to, Lietuvos mokėjimo kortelių lyderis AB „Swedbank“ teigia „šiuo metu aktyviai svarstantis galimybę leisti kai kurių tipų debetinėmis kortelėmis atsiskaityti internetu jau nuo šių metų rudens“, o jau minėtas DnB NORD teigia „diegiantis papildomas saugumo priemones“ ir „ svarstantis galimybę leisti internete atsiskaityti“ ir „Visa“ debetinėmis kortelėmis.
Solidi dalis Vakarų Europos bankų jau kurį laiką internete debeto kortelėmis atsiskaityti leidžia.

Bankų sprendimas

„Danske“ banko Verslo plėtros tarnybos direktoriaus Norberto Žiobos teigimu, iki šiol mūsų šalies bankai atsiskaitymą šiuo būdu riboja daugiausia saugumo sumetimais. Tačiau praėjusio dešimtmečio viduryje „Visa“ sukūrė vadinamąją „3-D Secure“ technologiją, ji suteikia atsiskaitant kortelėmis papildomą slaptažodžių „sluoksnį“. Šią technologiją elektroninės prekybos taškai dažnai įsidiegė anksčiau nei bankai, o tokiu atveju prisiimti finansinę atsakomybę turėtų „3-D Secure“ nepalaikantis bankas.
„Žinoma, leisti leisti atsiskaityti debetinėmis kortelėmis bankai gali ir neturėdami „3-D Secure“, tačiau siekdami švelninti riziką Lietuvos bankai to nedarė. Įdiegus šia technologiją, saugumo rizika stipriai sumažėja. Tiesa, neatmetame galimybės, kad kai kurios elektroninės parduotuvės gali neleisti atsiskaityti lietuviškomis kortelėmis vien dėl mūsų regiono, tačiau tokių atvejų neturėtų būti daug“, – dėsto p.Žioba.

Perka dar negausiai

„Danske“ bankas su VŽ pasidalino ir keleto savaičių debetinių banko kortelių savininkų atsiskaitymo vietų internete sąrašu. Iš jo matyti, kad lietuviai daugiausia su šiomis kortelėmis perka lėktuvų bilietus, atsiskaito per „PayPal“ sistemą, rezervuoja viešbučius, perka muzikos įrašų ir knygų, moka už interneto žaidimus, reklamą „Google“ ar „Facebook“. Iš maždaug 1.500 per porą savaičių įvykdytų „Danske“ klientų operacijų debeto kortelėmis internete vos kelios dešimtys buvo susijusios su Lietuvos elektronine komercija.
Kredito ir debeto korteles internete priimančios UADBB „Eldrauda“ direktroės Rimos Kazlauskaitės teigimu, bendrovė bankams sumoka 2,5-3% komisinių už atsiskaitymą per elektroninės bankininkystės įskiepius, dar iki pusantro lito už paslaugą moka vartotojas. Savo ruožtu atsiskaitymas kortelėmis yra apie 0,5 proc. punkto pigesnis, tačiau bendrovė teigia prisiimanti kliento pusės mokestį, tad tokiu atveju komisiniai yra panašūs.
„Šį sprendimą įsidiegėme daugiau dėl patogumo klientui. Manome, kad jis patogesnis ir universalesnis nei elektroninė bankininkystė ir, remiantis užsienio patirtimi, turėtų populiarėti“ – teigia p. Kazlauskaitė.
Atsiskaitymo debeto kortelėmis galimybę sveikintų ir UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ („Bilietai.lt“). Bendrovės direktoriaus Vitalijaus Kuodžio teigimu, tai paspartintų elektroninės komercijos plėtrą. Tiesa, jis pažymi, kad pastaruoju metu bankai itin sugriežtino atsiskaitymo užsienio kredito kortelėmis sąlygas.