Verslo Žinios. NAUJOKO SPRENDIMAI UŽKLIUVO KONKURENTAMS

0

Agresyvoki naujokai internete senbuviams atrodo „truputį chiliganiški“. Į kova dėl internetu draudimo produktus perkančių klientų stojo draudimo brokerio paslaugas teikianti „Edrauda“, į projetą investavusi daugiau nei 1mln. Lt.
Rima Kazlauskaitė, draudimo brokerio įmonės „Edrauda“ direktorė, pasakoja, kad klientams įsigyti transporto privalomojo civilinės atsakomybės draudimą interneto svetainėje „eldrauda.lt“ pasiūlė nuo kovo, nors projektą įgyvendinti užtruko gerokai ilgiau.
„Metų įdirbį praktiškai išmetėme į šiukšlių dėžę ir viską pradėjome iš naujo bendradarbiaudami su latviais, su kuriais pasirašėme sutartį, kad jie Lietuvoje neprogramuotų kitiems“, – pasakoja „Edraudos“ direktorė.
Anot jos, Latvijos kompanijos paslaugos pasirinktos ne todėl, kad lietuvių darbas buvo brangus ir prastas, bet todėl, kad latviai pasiūlė geriau.
„Matyt, kad jie pažengę į priekį, ištobulinę produktą“,- tikina p.Kazlauskaitė.
Tikslios investicijų sumos ji įvartyti nenorėjo, tačiau nurodė, kad ši suma jau yra su šešiais nuliais.
Ponia Kazlauskaitė akcentuoja, kad nors įmonė ir nauja, tačiau interneto paslaugų versle ne naujokė: Esame įkūrėjai ir buvę „autoplius.lt“ savininkai.“

Užkliuvo duomenys

Rimčiausia konkurente p.Kazlauskaitė vadina interneto svetainėje „draudimas.lt“ produktus platinančią brokerių įmonę „Balto Link“.
Tačiau Robertas Šaltis, dar 2003m. Pirmą kartą privalomojo draudimo polisus internetu įsigyti pasiūliusios įmonės „Balto Link“ vadovas teigia, kad naujokas į rinka žengia „truputį chuliganiškai“.
„Bandoma daryti patogiai ir paprastai, bet nukirsti kampai dėl įstaymų, kurie susiję su asmens duomenų apsauga“,- mano p.Šaltis.
„Edrauda“ pasirašė sutartį su VĮ „Regitra“ ir potencialiems klientams draudimo kainą gali pateikti suvedus tik vieną duomenį – automobilio valstybinį numerį, o konkurentų ar draudimo bendrovių interneto svetainėse, norint išvysti siūlomas kainas, reikia pateikti gerokai daugiau duomenų, tad procesas kiek ilgesnis.
„Jie pasirašė sutartį su „Regitra“. Kai mes paklausėme, ar tai teisėta, tuomet jų veikla laikinai sustojo“,- pasakoja p. Šaltis. Jis pažymi, kad konkurento interneto svetainėje galima įrašyti bet kokį valstybinį numerį, tačiau be automobilio savininko sutikimo gaunamas ne tik to asmens kodas , bet ir vardas, pavardė, gyvenamoji vieta.
„Iš draudikų gaunama informacija, ar ta sasmuo drausmingas vairuotojas , kiek padaręs avarijų ar jis yra sukėlęs eismo įvykį neblaivus. Tačiau tas asmuo nežino, kad „Edrauda“ be jo žinios surinko duomenis, kaupia ir pateikia tretiesiems asmenims – draudimo bendrovėms“,- pažymi p. Šaltis. Jis užsimena, kad dėl to kreipėsi į Valstybinę duomenų inspekciją.
Tačiau p.Kazlauskaitė atremia, kad bet kas duomenų nemato.
„Tie duomenys keliauja tik tarp Valstybinėje duomenų inspekcijoje registruotų vartotojų : tai „Regitra“, mes ir draudimo bendrovės. Niekur kitur jie nepatenka. Tai yra visiškai legalu, o „Regitra“ mums duomenis parduoda vadovaudamasi Seimo nutarimu“,- sako „Edraudos“ direktorė.

Pasiūlą plės

Nuo kovo paslaugas teikti pradėjusios įmonės vadovė nurodo, kad per mėnesį apsidraudžia 1.000 klientų, o rudenį planuojama parduoti apie 2.000 polisų per mėnesį.
Šiuo metu „Edrauda“ klientams siūlo įsigyti tik privalomąjį transporto priemonių draudimą, tačiau p.Kazlauskaitė priduria, kad po kelių savaičių bus suteikta galimybė įsigyti kelionių draudimą, savanorišką automobilių kasko draudimą, o vėliau – ir būsto draudimą.
„Šis projektas atsipirks negreit. Planuojame pardavimus, tačiau viltis siejame ir su tolesne interneto plėtra Lietuvoje. Planuojame, kad po 4 metų veikla būtų pelninga“,- teigia p.Kazlauskaitė.
Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, 2009 m. Lietuvoje per internetą sudaryta 1,5% ne gyvybės draudimo sutarčių. Skaičiai nedideli, tačiau draudimo rinkos dalyviai pabrėžia, kad apimtis kasmet didėja, o privalomasis draudimas sudaro didžiąją dalį elektroninės draudimo produktų prekybos. BTA suskaičiavo, kad pernai šia rųšimi internetu apsidraudė 15% daugiau vairuotojų nei 2009m.
Rinkis dalyviai nurodo, kad pagal internetu parduodamo draudimo produktų kiekį Lietuva gerokai atsilieka nuo Estijos ir Latvijos. Ponios Kazlauskaitės teigimu, Latvijoje per pastaruosius keletą metų privalomojo draudimo pardavimai internetu išaugo šešis kartus, o šį balandį pardavimai internetu sudarė daugiau nei 14% visų šio draudimo pardavimų.